„Kiekvienas dalykas, kuris atsitinka mūsų gyvenime, turi atsitikti. Nieko nevyksta šiaip sau ar netyčia. Jeigu žmogui duodamas išbandymas, vadinasi, reikėtų permąstyti, kokie jo tikslai, kokie uždaviniai. Galbūt einama ne tuo keliu?” – sako žmogaus ateitį iš delno linijų skaitanti chiromantė Lara Adžgauskienė.

Kaip nutiko, kad bai­gusi menotyros stu­dijas pasukote kitu keliu?

Tikriausiai reikėjo pabaigti menotyrą, kad suvokčiau, ko­kiu būdu tyrinėti rankas. Gal toks mano pašaukimas? Mano senelis iš prigimties buvo tikras ekstrasensas. Taigi pirmųjų žinių gavau iš jo, dar vaikystėje mokėjau panaikin­ti skausmą ir mačiau daugiau, nei kiti. Studijų metais mėgau žiūrėti į draugų rankas, daug atsakymų rasdavau knygose. Kita vertus, intuicija – įgimtas dalykas, niekur to neišmok­si. Turėjo praeiti šiek tiek lai­ko, kad suprasčiau, ko iš tie­sų noriu.

Kas skatina žmones domė­tis savo rankų linijomis?

Žmonės ateina norėdami su­sivokti, kas jie tokie. Šiais lai­kais, kai vertybės taip smar­kiai kinta, daugelis tiesiog sutrinka ir nebežino, kur eiti ir ką dary­ti. O žvilgsnis iš ša­lies (rankų tyrimas) leidžia suvokti atsa­kymus į kai kuriuos klausimus. Aš pade­du žmonėms tuos klausimus su­konkretinti.

Minėjote, kad sulaukiate nemažai žmonių, norinčių apsisaugoti nuo nužiūrėji­mo, pavydo, juodosios ma­gijos… Kaip gelbstite šiais atvejais?

Kiekvieną žmogų geriausiai sau­go tai, kuo jis tiki. Jei nėra tikė­jimo, neveikia joks amuletas ir jokia apsauga.

Geriausiai veikia amuletai, kurti būtent tam žmogui. Bet, jei kuris jaučiasi geriau parsivežęs turkišką žuvies akį, kodėl ne? Tai – psichologinė paties žmogaus apsauga. Tik stiprios asmenybės į tai žvelgia su tam tikra ironija. Galbūt joms to nereikia?

Ar tiesa, kad amuletai sukuria apsauginį lauką?

Amuletai, įkrauti geros energijos ir su tam tikrais palinkėjimais, išties apsaugo. Žmogus jaučiasi tvirtesnis: neigiama energija atspindima nuo jo kaip nuo veidrodžio ir grįžta siuntu­siam asmeniui. Dažnam tai su­teikia dvasinės pusiausvyros, pasitikėjimo savimi.

Ypač stipriai veikia amule­tai, rašyti runomis. Nuo blo­go energinio poveikio saugo maldos bei piramidės. Tik ru­nos galbūt artimesnės lietuvio mentalitetui nei tolimos kultū­ros apraiškos.

Gal turite patarimų, kaip išsi­vaduoti nuo sunkių sapnų?

Slogius sapnus geriausiai patikė­ti tekančiai vandens srovei – taip apvalysite save nuo blogos ener­gijos ir neliks nuosėdų, lydin­čių visą dieną. Taip pat nereikė­tų blogų sapnų pasakoti aplin­kiniams. Geriausiai juos tiesiog pamiršti.

Savo sapnus gerai prisimena Mė­nulio kalną delne turintys as­menys. Įprastai jie regi labai ryš­kius, vaizdingus sapnus ir per juos sulaukia daug atsakymų.

Jums, matyt, daugelį atsa­kymų atveria ne sapnai, o delnų linijos?

Šventajame Rašte parašyta, kad Dievas įdėjo žmogui ženklus į rankas, kad šie būtų perskaityti. Teisingai perskaityti ženklai lei­džia pasikoreguoti likimą, pasti­printi sveikatą. Kitas dalykas, jei esame akli ir nemokame jų per­skaityti…

Kas lemia delnų linijų poky­čius?

Rankų linijos priklauso nuo žmogaus mąstymo, padarytų sprendimų, ligų, stresų, džiaugs­mų – viskas palieka žymių. Del­nų linijos gerai atspindi ir kar­minius žmogaus išbandymus, tai, kas susiję su jo misija šia­me gyvenime. Dažnai atsiradusi žymė perspėja apie būsimus po­kyčius, bet žmonės, nemokėda­mi to perskaityti, tą žinią igno­ruoja ir sulaukia likimo kreste­lėjimų.

Dėl ko mus dažniausiai ap­leidžia sėkmė ir kodėl nega­lima net priešui linkėti blo­gų dalykų?

Blogio linkėjimas – labai stipri jėga ir energija, galinti pakenk­ti tam, kuriam siunčiama, o dar labiau tam, kuris ją siunčia. Jei žmogus, kuris siunčia blogį, netu­ri apsaugos, blogio energija grįžta keliskart stipresnė. Tuomet ima­ma sirgti, užpuola įvairios bėdos, dažnai nesuprantama, kas dedasi su gyvenimu. Atsakymas pa­prastas: darant blogus darbus, prisiimta karminių skolų.

Ar tikite likimu?

Kiekvienas dalykas, kuris at­sitinka, turi atsitikti. Nieko mūsų gyvenime nevyksta šiaip sau ar netyčia. Jeigu žmogui duodamas išbandymas, vadi­nasi, reikėtų permąstyti, ko­kie jo tikslai, kokie uždaviniai. Galbūt einama ne tuo ke­liu? Rankų linijos leidžia pa­koreguoti savo gyvenimą, kad skirti išbandymai praeitų len­gviau, nebūtų skausmingi.

Teko girdėti, kad žmogui mirus išnyksta jo delnų li­nijos. Kiek tiesos šiuose žodžiuose?

Tai užfiksuota daugely­je XVIII-XIX a. senųjų kny­gų apie chiromantiją. Ran­kų linijos susijusios su žmo­gaus mąstymu. Teigiama, kad delnų linijos išnyksta praėjus parai ar dviem po mirties. Iš pradžių dingsta smulkios li­nijos, o paskui ir esminės. Panašiai yra ir su jų atsiradi­mu. Trečią nėštumo mėne­sį ant vaisiaus rankų ima ryš­kėti pagrindinės linijos. Vadi­nasi, jų atsiranda pirmiau nei blakstienų.

Ką chiromantai mato žvelgdami j rankų linijas?

Jau ketverių metų vaikui ga­lima pasakyti, kokie įgimti jo gabumai, koks charakteris, kaip su juo bendrauti. Chiro­mantija gali padėti tėvams ras­ti bendrą kalbą su atžalomis. Tėvai kartais eina prieš vai­ko prigimtį: duoda jam dėlio­ti kruopščias dėliones, o vaiko rankos linijos sufleruoja, kad jam reikia greito rezultato ir toks žaidimas tik dirgina. Ma­žasis tampa nervingas, o tė­vams atrodo, jog kaprizingas. Taigi šiuo atveju chiromantija labai gelbėja. Lietuvoje ja mažai domimasi, o prancūzų chiromantai yra išplėtoję teoriją, daug dirba šia linkme, konsul­tuojasi su psichologais.

Chiromantus kai kas tapatina su būrėjais. Ar jūsų tai neglumina?

Raganos vardą taip pat reikia pelnyti. Visais laikais buvo žiniuonių, aiškiaregių, oraku­lų – kad ir kaip juos pavadin­si. Aš vadinu save mokslinin­ke, tyrinėjančia žmonių ran­kų linijas. Esu ta, kuriai gal­būt duota daugiau įžvelg­ti ir perskaityti. Apie kiekvie­ną, į mane besikreipusį žmo­gų, parašau beveik romaną (3-4 plonus sąsiuvinius). Ra­šau tik ranka, kad išliktų visa energija.

Mokslininkai seniai patvirti­no, kad iš žmogaus rankų gali­ma labai daug pasakyti apie jo sveikatą, tik medikai tuo ma­žai naudojasi.

Kaip elgiatės jskaičiusi žmogaus rankų linijose kažką negera?

Kiekvieno rankose stengiuosi įžvelgti kuo daugiau pozityvių dalykų ir paruošti žmogų, kad jis nugalėtų siunčiamus išban­dymus. Mano užduotis – pa­rodyti naujus kelius, panaikin­ti įsišaknijusias baimes. Saky­dama tiesą, stengiuosi būti la­bai atsargi, kad žmogui nepa­kenkčiau.

Ar tiesa, kad nėra žmonių su vienodomis rankų lini­jomis?

Vieni gimsta turėdami aiškią likimo liniją, kiti – tam, kad išsigrynintų, ką gyvenime veiks. Mums suteikiama gali­mybė, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ką veiksime. Rei­kia nepamiršti atverti durų, ir gerų dalykų ateis.

Ką gali sužinoti darbda­vys iš žmogaus vardo inicialų ar gimimo da­tos, jeigu kreiptųsi j chi­romantą?

Minėti dalykai leidžia daug sužinoti apie prigimtinius žmogaus duomenis: kaip su juo bendrauti, kad darbas būtų komfortiškas, ar kandi­datas – individualistas ar ko­lektyvo žmogus, ar dirglus ir pan.

Vokiečiai didelėse įmonė­se yra įdarbinę chiromantus, numerologus. Civilizuoto­je valstybėje noras išsirink­ti geriausią kandidatą – joks nusikaltimas. Žmonėms ne­vertėtų dėl to jaudintis ar nervintis. Į mane taip pat gana dažnai kreipiasi darb­daviai, prieš priimdami dar­buotoją. Jie nori sužinoti ti­krą informaciją, nes neįma­noma suvaidinti savo gimi­mo datos ar vardo, ir rankų linijų nepakeisi…

Kiekvienas esame girdė­jęs, kad kai kurių daik­tų: žvakių, žirklių ir pan., nevertėtų dovano­ti. Kaip elgtis jų gavus?

Vienas ar kitas daiktas, pa­dovanotas su pačiais geriau­siais linkėjimais ir nuošir­džiai, yra geras. Žinoma, vi­sur esama prietarų. Jie veiks, jeigu įprasminsime. Šiuo atveju svarbu žmogus, ku­ris dovanojo, jo energija ir nuostata.

Ką patartumėte tiems, kurie nepatenkinti gyve­nimu?

Patarčiau atidžiau pažvelg­ti į save. Jeigu tavo gyvenime kažkas ne taip, atkreipk dė­mesį į tai, ką pats darai blo­gai, ir tik paskui galvok, kaip prie to prisideda kiti. Tobu­link save, investuok į save, būk toks, su kuriuo būtų smagu, pas kurį norėtų­si grįžti.

Pozityvios nuostatos ir šyp­sena pritraukia į namus gerą energiją. Nereikėtų pamirš­ti, kad stipriausia namų ap­sauga – patys žmonės, jų ge­rumas ir gražūs tarpusavio santykiai.

Orginalūs žurnalo puslapiai: